Kas yra orumas?

Daugiausia pasieks tas, kuris nenusileidžia sau lygiam; išsaugo orumą, bendraudamas su stipresniu, ir susitvardo prieš silpnesnį.

Ne to gaila, kad žmogus prarado savo pinigus, namus, turtus, - visa tai nepriklauso žmogui. Gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją esybę – savo žmogiškąjį orumą.

– Sakoma, kad blogiausia, ką galima padaryti žmogui – sunaikinti jo savigarbą. Bet tai netiesa. Savigarbos neįmanoma sunaikinti. Daug baisiau sunaikinti žmogaus pretenzijas į savigarbą.

47. Nesvarbu, kokia forma įsikūnija žmogaus gyvybė – vis tiek ją sudaro tie patys elementai, todėl ji visur iš esmės vienoda: varganoje trobelėje ir karaliaus dvare, vienuolyne ir kareivinėse. Kad ir kokie įvairūs būtų įvykiai ir nuotykiai, kurių žmogus paskui patiria, kad ir kokios laimės jį lydėtų ar persekiotų negandos, vis tiek čia yra kaip su tais tešlainiais: daugybė visokių paukščiukų ir žvėrelių, garbanotų ir margų, bet visi jie išminkyti iš tos pačios tešlos; vienam nutinkantys įvykiai yra kur kas panašesni į kitų išgyvenimus, negu pasakotojui atrodo. Mūsų gyvenimo tėkmę galima dar palyginti su kaleidoskopo paveikslėliais: vos pasuki – vaizdelis vis kitoks, o iš tiktųjų prieš akis – tas pats ir tas pats.

Savivertė yra mūsų laisvės ir psichologinio savarankiškumo laidas. Tai šiuolaikinis filosofų vartojamas sąvokos „orumas“ atitikmuo: savivertė leidžia suteikti sau, kaip žmogiškai būtybei, neįkainojamą vertę, didesnę už bet kokį naudingumą. Ją turėdami galime priešintis spaudimui ir manipuliacijoms.