Mažasis pasaulio centras

Juk kas yra provincialas? Žmogus, kuriam jo gyvenamoji vieta kelia menkavertiškumo kompleksą. Mėgindamas jį išsigydyti, ieško savojo centro kur nors kitur, nei jam lemta gyventi. Grėsminga ne tai, kad jis ieško svetimų pavyzdžių, kad pažįsta kitą pasaulį ir pargabena jį į savąją vietą. Problema – tai, kad nemyli savo vietos, gėdijasi jos, išstumia ją į slaptumo sritį (net jei nutaiso išsilaisvinusio pasaulio piliečio veidą), o tai reiškia, kad nepakankamai ją pažįsta, neįžiūri ir neįstengia išnaudoti joje slypinčių galimybių. Jis – provincialas, nes pasaulis, kurį jis susikūrė arba kuriame sutiko gyventi, atima iš vietą, kurioje jis gyvena. Tačiau būtent ta erdvė – su savo nepakartojamu kraštovaizdžiu, susipynusiais likimais ir patirtimi, menkybe ir tuštybe, paslaptimi ir žibesiu – yra jo galimybė pasiekti neprovincialumą. <...> Kaip tik tai, mano supratimu, yra provincija – nauja įdirbama erdvė. Pati savaime ji nedaug ką gali pasiūlyti, todėl tiems, kurie iškart tikisi įvairiopos naudos, iš tiesų yra neprieinama. Į provinciją neįmanoma atvykti ir rasti viską paruošta. Viskas, ką įmanoma joje nuveikti, turi būti statoma nuo pamatų.